Kuo hidroponika skiriasi nuo tradicinės augalininkystės?

Hidroponika balkone
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on twitter
Twitter

Nors dabar rinkoje karaliauja tradiciniu būdu – dirvožemyje arba substrate – užaugintos žolelės, vaisiai ir daržovės, specialistai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų tai drastiškai pasikeis. Numatoma, kad tradicinį auginimą pakeis hidroponika – modernių technologijų dėka iš naujo atrandama augalininkystės rūšis. Jos ypatybes bei pagrindines hidroponinių sistemų rūšis jau aptarėme, o dabar norėtume atkreipti dėmesį į tai, kuo ši technika skiriasi nuo tradicinio auginimo į ką reiktų atsižvelgti renkantis jūsų poreikiams labiausiai tinkantį auginimo būdą. 

Dirvožemis svarbus ne tik augalams

Vienas iš pagrindinių hidroponikos principų – dirvožemio atsisakymas auginimo procese. Tradicinė augalininkystė šiuo klausimu palaiko visai kitokią poziciją: dirvožemis – jos pagrindinis elementas, tiekiantis augalams vandenį ir augimui būtinas maistines medžiagas. Vis dėlto, visi šie dirvožemio privalumai turi ir tamsiąją pusę. Dirvožemyje kaupiamą šilumą ir drėgmę labai mėgsta ne tik augalai, kurie tampa mūsų maistu, bet ir piktžolės bei įvairūs kenkėjai. Norint jų išvengti – ypač tuomet jei auginama masiškai ir kiekvienam augalui laiko skirti tiesiog neįmanoma – naudojami įvairūs chemikalai, kurie patenka į dirvožemį iš dalies yra sugeriami pačių augalų, kuriuos vėliau vartojame. Auginant hidroponiniu būdu, tokie nemalonumai negresia, mat vietoje dirvožemio naudojama akmens vata kenkėjams visai nepalanki ir joje “nesislepia” piktžolių sėklos.

Maistinga terpė – gausus derlius

Nepaisant visų pavojų, dirvožemis puikiai pažįstamas kaip maistinių medžiagų šaltinis. Toks apibrėžimas jam puikiai tinka, tačiau svarbu nepamiršti, kad du iš pirmo žvilgsnio vienodi laukai gali drastiškai skirtis dirvožemio kokybe. Panašus principas galioja ir augalams – jiems reikalingos medžiagos bei jų kiekis labai skiriasi tiek tarp pačių augalų, tiek ir skirtingais augalo raidos laikotarpiais (dygimas, raida, žydėjimas ir pan.). Jeigu terpėje esančios medžiagos neatitinka augalo poreikių, kyla rimti pavojai: gali nesusiformuoti pakankamai stiprus stiebas, augalas gali menkai žydėti ar visai neturėti derliaus. Tokios rizikos galima išvengti naudojant trąšas, tačiau auginant dirvožemyje gali būti labai sudėtinga nustatyti, kokių medžiagų jame trūksta. Hidroponikoje tai padaryti gerokai lengviau – kadangi augalai bręsta neutralioje terpėje, visos maistingos medžiagos jiems teikiamos skysčio pavidalu. Auginant šiuo būdu, galite numatyti, kokios medžiagos reikalingos jūsų augalams, ir tikslingai naudoti šiuos poreikius atitinkančias trąšas. Taip galima užtikrinti tinkamą augalo mitybą, o augalai atsidėkoja gausiais žiedais ir puikiu derliumi.

Orų ir klimato įtaka

Dar viena labai svarbi tema, kurios nedera praleisti kalbant apie augalininkystę – sezoniškumas. Auginant tradiciniu būdu tai yra vienas svarbiausių veiksnių tiek sėjant, tiek ir nuimant derlių. Be to, atviruose plotuose augančioms daržovėms ir vaisiams grasina ir orų pokyčiai bei stichijos: laukų tvinimas, šalnos, sausra ir pan. Šie pavojai mažiau aktualūs auginant dirvožemyje namų sąlygomis, tačiau tokiu atveju augalai vis tiek deri sezoniškai, mat tamsiuoju metų laiku jiems neretai pritrūksta šviesos, šilumos ar drėgmės. Hidroponikoje tokių pavojų išvengti gerokai lengviau. Jeigu įrengiant hidroponinę sistemą teisingai atsižvelgiama į augalo poreikius, sveiko ir gausaus derliaus galima tikėtis visus metus.

Augalininkystė uždarose erdvėse

Lyginant hidroponiką su tradicine augalininkyste labai svarbu aptarti ir šių metodų pritaikymą moderniomis gyvenimo sąlygomis. Plečiantis miestams, daugelis žmonių tiesiog neturi žemės plotų, kuriuose galėtų užauginti savo mėgstamus vaisius ir daržoves. Pagrindinė atsakomybė už šviežią produkciją tenka dideliems ūkininkams, tačiau didmeninei prekybai reikia ypatingai gausaus derliaus, o dideliems ūkiams vietos mieste tiesiog nėra. Todėl daržovės bei vaisiai ne tik auga toli nuo vartotojų, bet ir privalo nukeliauti ilgą kelią iki prekybos centrų. Hidroponika šioje situacijoje yra puiki išeitis, mat šiuo būdu auginama uždarose erdvėse, o augalus galima išdėstyti keliais aukštais. Taip galima užtikrinti trumpesnį produkcijos kelią iki vartotojų, kuriant ūkius miestuose arba visai prie pat jų. Šis hidroponikos privalumas ypatingai aktualus ne tik ūkininkams – kompaktiškas sistemas gyvenamosiose erdvėse vis plačiau taiko ir patys miestų gyventojai.

Auginimo kaštai

Įvardinus pagrindinius hidroponikos ir tradicinės augalininkystės skirtumus, taip pat labai svarbu nepamiršti, kad bet kokios sistemos įrengimas turi savo kainą. Šiuo klausimu daugelis augalininkyste besidominčių žmonių linkę manyti, kad hidroponika reikalauja gerokai didesnių išlaidų, nei tradicinė augalininkystė. Vis dėlto, automatinėms sistemoms dažnai reikia specialios įrangos bei trąšų, o tradiciniam auginimui pakanka dirvožemio ir vandens. Į šį teiginį galima pažiūrėti iš dviejų pusių: iš vienos pusės jis yra teisingas, mat tradicinis auginimas daugeliu atvejų tikrai yra paprastesnis ir pigesnis nei hidroponika. Na o iš kitos pusės moderni augalininkystė išlaidas atperka daugybe privalumų, apie kuriuos ir papasakojome šioje apžvalgoje. Be to, kalbant apie hidroponikos kaštus taip pat svarbu pabrėžti, kad išlaidos labai priklauso ir nuo hidroponinės sistemos pasirinkimo.

Shopping Cart
Scroll to Top